Gydytojai paaiškino, kodėl karštyje reikėtų gerti karštą arbatą, o ne šaltą vandenį, ir ko niekada nereikėtų gerti troškuliui numalšinti.
Kodėl per karščius reikėtų gerti karštą arbatą / depositphotos.com
Per karščius troškulio klausimas kaip niekada aktus. Organizmas labai greitai netenka vandens, o norint išvengti dehidratacijos, reikia papildyti vandens atsargas. Vartojami saldūs gazuoti gėrimai, gira, limonadas ir kiti gėrimai – ir kuo šaltesni, tuo geriau. Tačiau kaip tik jų per karščius gerti nepageidautina, tačiau karšta arbata – labai reikalinga. Papasakosime, kas nutiks, jei per karščius gersite karštą arbatą, ir kodėl nereikėtų gerti šalto vandens.
Kodėl karštyje reikia gerti karštą arbatą
Karšta arbata yra geriausias gėrimas troškuliui numalšinti. Ją geria karštųjų Vidurinės Azijos šalių, kur oro temperatūra daug aukštesnė nei mūsų šalyje, gyventojai. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodytų absurdiška – čia jau karšta, o ir arbata karšta. Tačiau yra gana logiškas paaiškinimas, kodėl karštyje reikia gerti karštą arbatą.
Kaip parodė tyrimai, karšta arbata žymiai pagerina savijautą net ir per didžiausius karščius. Jis ne tik malšina troškulį ir papildo organizmą vandeniu, bet ir plečia kraujagysles bei didina prakaitavimą. Išgėrę puodelį karštos arbatos jaučiatės karšti – organizmas pradeda aktyviai gaminti prakaitą, jis garuoja nuo odos paviršiaus ir vėsina kūną.
Be to, arbatoje esantys polifenoliai padeda normalizuoti kraujospūdį, kuris per karščius dažnai būna nestabilus.
Kartu gydytojai įspėja, kad karštu oru nereikia gerti šalto vandens. Kai šaltas skystis patenka į organizmą, jis stengiasi jį sušildyti, t. y. užuot atvėsęs, ima šilti. Ypač pavojinga per karščius gerti per šaltą vandenį žmonėms, turintiems problemų su širdimi, – tai gali išprovokuoti širdies aritmiją ir sukelti staigų kraujagyslių spazmą, kuris gali sukelti širdies priepuolį. Be to, šalti gėrimai didina riziką susirgti gerklės skausmu ir bronchitu.
Vietoj juodosios arbatos per karščius galima gerti ir žaliąją ar žolelių arbatą, taip pat nedideliais kiekiais mineralinį vandenį, nesaldintą kompotą, morsą, tačiau geriau vis dėlto švarią ir kambario temperatūros. Troškuliui malšinti tinka ir rūgštūs pieno produktai: kefyras, riaženka, ajranas.
Skysčių norma per parą normaliomis sąlygomis gyvenančiam žmogui – 30 ml 1 kg žmogaus svorio. Esant karštam orui, šį kiekį reikėtų padidinti 20-30 %.
Ko negalima gerti per karščius
Per karščius reikėtų vengti:
- saldžių gazuotų gėrimų;
- koncentruotos sultys;
- kavos – ji didina dehidratacijos riziką;
- alkoholis.
Ypač atsargiai elkitės su alkoholiu – jis sutrikdo organizmo termoreguliaciją, stipriai apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą ir skatina skysčių išsiskyrimą. Todėl alkoholio vartojimas per karščius susijęs su rimtomis sveikatos komplikacijomis.
Anksčiau pasakojome, kokie pavojingi yra saulės smūgis ir šilumos smūgis – kaip juos atpažinti ir suteikti pirmąją pagalbą.
